Pranciškonų Vilnius

 Seniausias Lietuvoj apleistas vienuolynas
 ryto spindesy...
 Čia dar prieš Krikštą meldėsi
 pėsčiom iš tolo atkeliavę broliai
 su saulėta širdim pagoniškam mieste...
      (Judita Vaičiūnaitė)

Didžioji Pranciškonų bažnyčia yra seniausia mūrinė Vilniaus šventykla. Daugybę kartų naikinta gaisrų, marų, svetimų kariuomenių, daug kartų ji ir atstatinėta. Susimaišė įvairių laikotarpių atstatymų architektūriniai stiliai, bet liko gotikinis portalas, kontraforsai, krištoliniai skliautai ir nuostabi galinga erdvė:

  Didžioji Pranciškonų bažnyčia nuo 1421 metų apie šimtmetį gyveno ramiausią metą Vilniaus istorijoje.  Baisu yra skaityti pranciškonų istoriją su daugybe nelaimių ir prisikėlimų. Bet tai buvo ir Vilniaus žmonių nelaimės. juos visus žudė priešai, degino gaisrai. Baisus maras 1710 metais Vilniuje sunaikino 20000 krikščionių ir 4000 žydų. Nuostabiau yra tai, kaip gyvybingai po nelaimių vėl pakildavo Vilnius ir Pranciškonai. Po remontų ir rekonstrukcijų bažnyčiai suteiktos vėlyvojo baroko formos, bažnyčios skliautuose nutapytos freskos, vaizduojančios šv. Antano istoriją:

   Bet vėl tęsėsi nelaimės: 1812 metų karas su prancūzais, Rusijos caro administracijos represijos. Daug meno vertybių negrįžtamai dingo...

   Bet ten tikrai stebuklinga vieta. Tie kuklūs suoliukai tokie patogūs, nesinori nuo jų atsikelti. Vėsuma, ramybė, nuostabūs šviesos srautai. Šimtamečiai mūrai, istorinės dulkės (iš dulkės kilę, juk dulke virsim...), išblukę freskos tarsi nukelia daug metų į praeitį.

 Vienuolynas restauruojamas. O aš vis užeinu, kol dar bažnyčia neišbalinta, neišpuošta. Galiu prisipažinti, kad man net gaila, kad greit neliks tos senovės autentikos, to kvapo... Bus sterili, gražutėlė bažnyčia, bet...

 Pranciškonų bažnyčioje restauruota Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčia. Čia beveik tris šimtus metų turinti, stebuklingai išsaugota caristinės ir tarybinės okupacijos metais, stovi baltoji Madona. Vienintelė tokia. Pavaizduota netradiciškai - nėščia...

   

  Šv. Mikalojaus bažnyčia – vienas seniausių Lietuvoje išlikusių gotikinių sakralinių pastatų – išmūryta dar prieš Lietuvos krikštą XIV a. į Lietuvą pakviestiems pranciškonų vienuoliams, Hanzos sąjungos miestų amatininkams ir pirkliams. Bažnyčios pagrindiniame fasade dominuoja aukštas dantytas frontonas ir gotikinis portalas, kampus remia įstrižiniai kontraforsai. Interjere ryškios XVI a. pradžios vėlyvosios gotikos formos. Bažnyčia papuošta žvaigždiniais ir tinkliniais skliautais.

       Ši bažnytėlė sugebėjo per visus sovietinius laikus išlikti. Ir išlikti lietuviška. Prisimenu čia klebonavusį Juozapą Tunaitį ir labai savą jaukią erdvę: