Lietuvos Karalius

 

 

 Gili drama pradėjo graužt valdovą.

 Dabar jis nesipriešino. Kentėjo,

 Galvodamas apie tą didį tikslą,

 Kuriam jis buvo pašauktas, kurį

 Jis pats sau pasirinko kaip likimą.

 Dabar jisai tiktai žiūrėjo gailiai,

 Kaip vardan to kilnaus ir didžio tikslo

 Gyvenimo ugny jau baigė degti

 Brangiausia jo paties dalis: žmogus.

 Dabar jame beliko tik Valdovas,

 Kurs blėstančios ugnies pelenuose

 Ieškojo to, ko jau seniai nebuvo.

                    (Justinas Marcinkevičius ,,Mindaugas")

 

           Koks buvo mūsų vienintelis Karalius? 

 

  Mindaugo vardo reikšmė aiškinama, kaip ,,išmintingas": MIN DAUGas (minties daug).  Aš girdžiu ir kitą žodį: MINDAUgas. Gali būti, kad Karalius toks daugiaprasmis ir buvo: gudrus politinis kombinatorius, intrigantas, manipuliuotojas, dažnai ,,einantis per kitų galvas", žudantis jo tikslams trukdančius. Aišku, kad valdžia - jam buvo besąlyginė vertybė. Sunku susidaryti objektyvų jo portretą, nes dėl XIII a. raštijos stokos, viską, ką mes žinome apie Mindaugą, žinome iš jo konkurentų šaltinių (Livonijos ordino ir Halyčo-Voluinės kronikų), t.y. jam nepalankaus konteksto.

 Vilniaus Katedros požemiuose dviejų su puse metrų gylyje, po devyniais sekančių grindų sluoksniais yra atidengtas glazūruotų plytelių grindų fragmentas, datuojamas XIII amžiumi:

  Šalia, pusmetriu aukščiau, vakarinėje sienoje atsivertų įėjimas į mažesnio perimetro, nei dabartinė, Katedrą:

   Stoviu šalia šių kertinių Lietuvos istorijos akmenų (tiesiogine ir perkeltine prasme) ir pro amžių rūką bandau įžiūrėti Katedroje vykstančią karūnavimo ceremoniją. Mindaugą karūnuoja Kulmo vyskupas Heidenreikas. Kiti du vyskupai vainikuotą karalių už rankų nuveda į sostą. Kryžių laiko vienuolis Kristijonas, prieš du metus rengęs Mindaugą krikštui ir tapęs pirmuoju Lietuvos vyskupu. Karūnuojama ir antroji Mindaugo žmona Morta. Ceremonijoje dalyvauja ir Livonijos ordino magistras Andrius Štirlandas, su kuriuo gudrusis Mindaugas palaikė gerus santykius ir kuriam tarpininkaujant buvo sėkmingai gauta popiežiaus Inocento IV bulė karūnacijai, tuo pačiu ir Lietuvos Valstybės pripažinimas:

    Po 10 metų Mindaugą nužudė Nalšios kunigaikštis Daumantas, kurio žmoną, jaunesniąją Mortos seserį, po Mortos mirties Mindaugas paveržė iš Daumanto. Mindaugo autentiško portreto nėra, tik aptrupėjęs antspaudas. O štai jo žudiko Daumanto atvaizdas yra išlikęs Pskovo ikonoje: kairėje - Daumantas, o dešinėje- jo žmona. 

 Sąmoksle dalyvavo ir Mindaugo seserėnas Treniota, jis ir užėmė sostą. Nužudomi du Mindaugo sūnūs jie juk Treniotos pusbroliai, Mindaugo brolio Dausprungo sūnus, jis irgi Treniotos pusbrolis Tautvilas. Galiausiai buvę Mindaugo šalininkai nužudo Treniotą, į sostą pasodinamas Mindaugo sūnus Vaišelga, kuris buvo pirmas kunigaikštis, priėmęs stačiatikybę, bet jis valdžią perduoda svainiui Haličo kunigaikščiui Švarnui, kurį išveja Kernavės kunigaikštis Traidenis. 
 Skaudu, kad Lietuva save pati visada naikino iš vidaus tarpusavio nesutarimais, valdžios nepasidalinimais. Mindaugo įžvalgumu, diplomatiniais sugebėjimais, sukčiavimu sukurtas politinis darinys šitame regione buvo unikalus. Tačiau Mindaugo po 200 metų nebežinojo nei Vytautas, nei Jogaila.
  Stoviu Katedros požemyje, jaučiu Mindaugo žingsnių atgarsį, nors juk neaišku net, ar Vilniaus Katedroje jis buvo karūnuotas.

  Ir neaišku, kur yra Mindaugo Voruta...