Gediminas Vilnių rado medinį, o paliko mūrinį
Gedimino kilmė nėra aiški. Analizuojant kuklius istorinius rankraščius, pasitelkiant istorinę ir semantinę logiką, istorikai daro išvadą, kad Gediminas yra naujos dinastijos pradininkas, perėmęs valdžią iš Vytenio, kuris galėjo būti jo pusbrolis ar tolimesnis giminaitis.
Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad Gediminas – Vilniaus
įkūrėjas, yra pagrįsta. Miesto įkūrimo data paprastai laikoma jo
pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. 1323 metų Gedimino
laiškuose pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas.
Ilgai nesutarta, ant kurio kalno Gediminas, sumedžiojęs taurą ir nakvodamas, susapnavęs pranašingąjį sapną apie geležinį vilką, kuriame staugė tarsi šimtas vilkų: dabartinio, ant kurio stovi pilis, ar Tauro kalno. Dabar istorikai sako, kad tauras sumedžiotas greičiausiai Antakalnio - Olandų kalnų teritorijoje. Vyriausias žynys Lizdeika išaiškino kunigaikščiui sapną: ,,Geležinis vilkas reiškia: sostinės miestas čia stovės, o staugimas jo viduje - tai jo garbė sklis visame pasaulyje. " Ir didysis kunigaikštis Gediminas pastatė dvi pilis: vieną Šventaragyje, o kitą - Kreivajame kalne, kuris dabar vadinamas Plikuoju. Ir įkurdinęs miestą, perkėlė savo sostinę iš Trakų į Vilnių.
Manoma, kad didysis
kunigaikštis Gediminas sudarė sutartis ir rašė laiškus Vilniaus
Aukštutinėje pilyje. Savo laiškuose Gediminas rašo apie pilį, apie
miestą, užsimena apie mieste esančias pranciškonų ir dominikonų
bažnyčias
Vilniaus simboliu tapo Gedimino kalno bokštas:
Gedimino valdymo metais Vilnius tapęs LDK sostine, sparčiai augo ir buvo
didelis Vidurio ir Rytų Europos politinis ir ekonominis centras. Jame
kirtosi svarbiausieji prekybos keliai tarp Rytų ir Vakarų. Čia vykdavo
svarbios politinės derybos su Vokiečių ordino vadovybės, Lenkijos
valdovų, mongolų-totorių chanų pasiuntiniais. Gedimino pilyje buvo
sprendžiami daugelio rytinių kaimynų likimai. Vilniuje buvo pastatytas
gynybinių įtvirtinimų, tarp jų ir mūrinių, kompleksas. Tokius
įtvirtinimus to meto Lietuvoje turėjo tik patys svarbiausieji centrai.
Gediminas yra bene pirmasis Lietuvos valdovas, suformulavęs plačią LDK europietinimo programą. Siekdamas ją įgyvendinti, 1323–1324 ir 1341 m. jis nesėkmingai mėgino apsikrikštyti. Kryžiuočiai visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti Lietuvai apsikrikštyti savarankiškai. Laiškuose popiežiui Gediminas teigė, kad jie
siekia ne Lietuvos krikšto, o ją užgrobti.
Aukštutinės pilies papėdėje, Šventaragio slėnyje, vaizdas buvo tikrai ne toks, kaip dabar:
1996-09-22 Šventaragio slėnyje, dabar - Katedros aikštėje, buvo atidengtas išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915-1997) sukurtas paminklas Gediminui. Ant aukšto postamento Vilniaus įkūrėjas, nulipęs nuo žirgo laimina miestą ir tarsi įšventina jį. Įšventina į garbingų, garsių miestų gretas:
Paminklo pamatuose buvo įmūryta kapsulė su Justino Marcinkevičiaus tai progai parašyto eilėraščio ,,Nostra Vilna" rankraščiu ir A.Žukausko sukurta moneta.
akmenį paguldyti prie akmens
sienoją užkelt ant sienojo
plytą surišti su plyta
ar tai jau ir bus Vilnius?
užrakinti vartus pastatyti sargybą
ant smaigo iškelti
nukirstą plėšiko galvą
ar ir tai dar ne Vilnius?
bet svarbiausia įkurti ugnį
ir sergėt kad jos neužpūstų
visi rytų vakarų vėjai
o kada jūs jūs jūs
sunėrę rankas suglaudę pečius
užstosite savąją ugnį
nuo svetimų ir savų plėšikų
tada tai ir aš galėsiu
į visas pasaulio šalis
sušukti lotyniškai:
NOSTRA VILNA!
žinoma kad miestas būtų Vilnius
reikia dar susapnuoti
geležinį staugiantį vilką
ir nubudus jo nenudobti
( J.Marcinkevičius)
Laimė gyventi laikais, kai svarbiausia Vilniaus gatvė vadinama Gedimino prospektu, nes teisinga yra, kai vardas atspindi esmę:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą