NOSTRA VILNA: ISTORIJOS MUZIEJUS

Senoji Lietuvos istorija

Muziejus [gr. museion — mūzų šventovė], kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti ir eksponuojanti gamtos, istorijos, materialinės ir dvasinės kultūros vertybes. Tam, kad muziejai atsirastų, turėjo atsirasti žmonių – entuziastų, mecenatų, pasišventųsių šiai įdėjai.

Istorijos muziejuje eksponuojamas nuostabus žavaus vyriškio portretas. Tai grafas Mykolas Valickis (1746-1828). Iš tiesų, tai jis nei grafas, nei Valickis, labiau Mickevičius. Jo gyvenimo istorija panaši į pasaką. Apkeliavęs daug šalių, išlošęs, pralošęs, nusipirkęs titulą, tarnavęs Liudviko XVI žmonos Marijos Antuanetės dvare kambariniu , įgijęs turtų, brangakmenių, kolekcionavęs įvairius vertingus daiktus. Kai jo šef 1789 m. neteko galvos, jis sugebėjo labai daug vertybių išsivežti. Vėliau buvo grįžęs į Prancūziją, pirkdavo antikvarinius daiktus, paveikslus. Grįžęs į ATR gyveno savo Ežerėnų dvare, dabartinėje Baltarusijoje. Gyvenimo pabaigoje Vilniuje, Bokšto gatvėje buvo nusipirkęs posesiją. XIXa. pradžioje Vilniaus universiteto gamtos kabinetui padovanojo didžiulę kolekciją mineralų, brangakmenių pavyzdžių, ir kitų antikvarinių daiktų. Beveik 200 metų grafas guli Bernardinų kapinėse. Kapelis nunykęs, bet turėtų būti kažkur netoli Kanuto Rusecko. Šiame portrete jis – kaip gyvas ir kaip iš pasakos...

1855 m. Vilniaus universitete, kuris po sukilimo buvo uždarytas, buvo įkurtas pirmasis viešas muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Jo steigėjas buvo grafas Eustachijus Tiškevičius - istorikas, kolekcininkas, archeologas, Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos pirmininkas.

Senienų muziejus įkurtas Universiteto Smuglevičiaus salėje.

Prie senienų muziejaus kūrimo ir puoselėjimo XIX a. prisidėjo:

Jonas Kazimieras Vilčinskis - Vilniaus archeologijos muziejaus albumo ir Vilniaus albumo leidėjas,

Adomas Honorijus Kirkoras – Senienų muziejaus archeologijos skyriaus vedėjas, knygos ,,Pasivaikščiojimai po Vilnių ir apylinkes“ sudarytojas,

Vladislovas Sirokomlė ( Liudvikas Kondratavičius) – Senienų muziejaus Portretų ir biustų skyriaus vedėjas:

Po 1863–1864 m. sukilimo, muziejaus veikla buvo nutraukta, dalis su Lietuvos istorija susijusių eksponatų buvo išvežta į Nikolajaus Rumiancevo muziejų Maskvoje, likusieji atiduoti valdžios įkurtai Vilniaus viešajai bibliotekai. 1915 metais, artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, reikšmingesnės muziejaus istorinės ir meno vertybės vėl buvo išvežtos į Rusiją, o išlikę Senienų muziejaus rinkiniai buvo saugomi Vilniaus universitete.

1952 metais Senienų muziejaus rinkinių likučių ir tarpukariu Vilniuje veikusių mokslo draugijų rinkinių pagrindu buvo atkurta Senienų muziejaus struktūra ir įsteigtas Istorijos ir etnografijos muziejus.

Dabar Lietuvos muziejuje senajame arsenale galima glaustai peržygiuoti visus Lietuvos istorijos tarpsnius.